Moterys, maistas ir Dievas

Po ypatingos sėkmės sulaukusio G. Rubin „Laimės projekto“ leidykla „Vaga“ pristato dar vieną New York Times bestselerį „Moterys, maistas ir Dievas”. Jeigu jūsų požiūris į maistą kelia nerimą – valgote per daug ar per mažai, nuolat mąstote apie tai, ką valgote, ar apskritai negalite liautis valgę – tada ši knyga skirta jums.

Tris dešimtmečius studijavusi, dėsčiusi ir rašiusi apie tai, kas skatina nenumaldomą norą valgyti, Žanin Rot (Geneen Roth) padarė išvadą, kad mitybos įpročiai yra neatsiejami nuo įsitikinimų apie gyvenimą. „Pažvelkite į savo lėkštę. Visi atsakymai joje. Nebėkite. Pažvelkite. Mat priėmusios tai, ko labiausiai stengiatės išvengti, užmezgate ryšį su nauja, gyva savęs dalimi.“

Žinių apie maistą bei santykį su maistu ir savo kūnu autorė sėmėsi iš gana skaudžios savo patirties. Ji prisimena: „Iš viso nuo mano paauglystės buvo priaugusi ir numetusi apie 500 kilogramų. Išbandžiau visas įmanomas dietas, ketverius metus buvau priklausoma nuo amfetamino, dvejus – nuo laisvinamųjų. Esu sirgusi anoreksija, bet dažniau mane kankino antsvoris. Mano spinta buvo prigrūsta aštuonerių skirtingų dydžių kelnių, suknelių  bei palaidinių. Keletą mėnesių prieš tai, kuomet atsidūriau ties visiško beviltiškumo riba dėl priaugtų 40 kilogramų per porą mėnesių, priėmiau radikalų sprendimą liautis laikytis dietų ir pradėti valgyti tai, ko nori mano organizmas. Nepraėjus nė metams po to, kai lioviausi laikytis dietų, susigrąžinau savo natūralų svorį, kurį išlaikiau tris dešimtmečius. Tačiau svarbesnis už naują drabužių dydį buvo žavėjimasis savimi ir lengvumo pojūtis, na o santykis su maistu man tapo prizme, per kurią pradėjau žvelgti beveik į viską.“

Autorė išraiškingai skatina atkreipti dėmesį į tikruosius mūsų poreikius, kurių neįmanoma patenkinti tuštinant parduotuves ar prikimštus šaldytuvus. Knygoje ji išdėsto septynias esmines mitybos rekomendacijas ir dalijasi praktiniais patarimais, padėjusiais tūkstančiams moterų išsilaisvinti iš tironijos, susijusios su maistu, bei atverti duris į laisvą, nuo svorio metimo nepriklausomą būtį. Tai kelionė į gilų pasitenkinimą teikiantį santykį su maistu, savo kūnu... ir beveik viskuo kitu.